Šilumos izoliacijos gamintojų pranešimai – tai dar ne viskas. Kaip patikrinti, ar šilumos izoliacija atitiks mūsų lūkesčius besikeičiančiomis aplinkos sąlygomis?

Deklaruojami ir apskaičiuojami šilumos izoliacijos parametrai

Statybinių medžiagų šilumos izoliacijos parametrai paprastai susiveda į šilumos lambdos koeficientą (šilumos laidumo koeficientas – kuo mažesnės, tuo geresnės šilumos izoliacijos savybės).

Tačiau lambda lambdai nelygi. Yra esminis skirtumas tarp deklaruojamos ir apskaičiuojamos lambdos. Tai gali būti labai svarbu parenkant tinkamą šilumos izoliacinę medžiagą, naudojamą konkrečiai investicijai. Daug priklauso sąlygų, kuriomis veiks konkretus objektas.

Deklaruojama lambda yra parametras, nustatomas reglamentuojamomis sąlygomis. Praktikoje tai reiškia, kad medžiagos „šilumos izoliacija“ nustatoma esant + 10 °C temperatūrai. Žinoma, tai pamatuojama laboratorinėmis sąlygomis šviežiai, sausai medžiagai ir be jokio įtempio.

Apskaičiuota lambda yra nustatoma esant eksploatacinėms sąlygoms, t. y. tiek žemoje, tiek ir aukštoje aplinkos temperatūroje. Šis diapazonas yra nuo –30 °C iki + 60 °C.

Kiek efektyviai izoliuos mineralinė vata, esant + 10 °C temperatūrai, o kiek esant + 50 °C temperatūrai, pavyzdžiui, saulės įkaitintoje palėpėje, galima lengvai apskaičiuoti. Pateiktame pavyzdyje lambdos koeficientas pakito priklausomai nuo temperatūros nuo 0,040 W/mK iki 0,050 W/mK. Kitaip tariant, tokiomis sąlygomis mineralinės vatos šilumos izoliacijos efektyvumas buvo 25 % mažesnis.

Verčių apytikslė reikšmė virš +30 °C

Aplinkos temperatūra nėra vienintelis veiksnys, kurio reikia apskaičiuojant lambdos koeficientą. Daugiau šia tema rašoma PN-EN ISO 10456 standarte, kuris yra dokumentas, nurodantis bendras ir išsamias fizinių dydžių, apibūdinančių kai kurias statybinių medžiagų savybes, problemas.

Dokumente pateiktas verčių, gautų vienomis sąlygomis, konvertavimo (perskaičiavimo) būdas į vertes, gaunamas esant kitoms sąlygoms. Norint atlikti skaičiavimą, reikia įvertinti tokius veiksnius kaip jau minėtą aplinkos temperatūrą, tačiau ir medžiagos drėgnumą bei nusidėvėjimą.

Problema ta, kad tikslius skaičiavimus galima atlikti daugiausia tik teoriškai. Šilumos izoliacijos medžiagų gamintojai paprastai neturi laboratorinių tyrimų rezultatų, nurodančių lambdos koeficientą esant skirtingai drėgmei. Tokia pati problema yra perskaičiuojant koeficientą įvertinant nusidėvėjimą.

Tačiau, bandant apskaičiuoti lambdą, galima naudoti šią formulę:

λobl = λD · FT · FM · FA

λobl - apskaičiuojama lambda
λD - deklaruojama lambda
FM - perskaičiavimo koeficientas įvertinant drėgmę
FA - perskaičiavimo koeficientas įvertinant nusidėvėjimą
FT - perskaičiavimo koeficientas įvertinant temperatūrą*

*wartość F dydis apskaičiuojamas taip:

FT = efT(T2-T1)

e - matematinė konstanta, t. y. 2,72
T1 - normatyvinė temperatūra deklaruojamo lambda koeficiento, t. y. +10 °C
T2 - temperatūra esant kitoms sąlygoms (pvz., +50 °C)
fT - konvertuojamas temperatūros koeficientas pagal PN-EN ISO 10456 standartą (duomenys pateikti žemiau esančiose lentelėse)

 

Tiek teorijos. Nepaisant to, kad trūksta esminių duomenų apie medžiagos atsparumą drėgmės poveikiui ir nusidėvėjimui, aiškiai matyti sąlygų, kuriomis funkcionuos šilumos izoliacija, reikšmė.

„Temperatūros konvertavimo λ“ schema rodo, kad konvertuojamo λ parametro didėjimo tendencija labiausiai susijusi su pluoštinėmis, atviromis difuzijai medžiagomis. EPS polistirolas turi panašią į PIR (šiek tiek šiek didėjančią) tendenciją, tačiau tai labiausiai matoma esant aukštai temperatūrai, kai pasiekiamas pavojingas lygis ekstruzinio polistireno produktams. EPS naikinimo laipsnio, esant temperatūrai, artimai +70 °C, neįmanoma apskaičiuoti, todėl šių temperatūrų EPS perskaičiavimo diagrama yra tik teorinė reikšmė.

Atsižvelgiant į apskaičiuojamąjį šilumos parametro pokytį, galima nustatyti šilumos izoliacijos storį, kuris užtikrins tokį patį šilumos izoliacijos lygį Umax = 0,18 W/m2K:

1. Tarkime, kad vidutinė „šildomo“ šilumos izoliacijos sluoksnio, esančio ant stogo, vidutinė temperatūra yra apie +50 °C. Deklaruojami matavimai (λD) atliekami esant +10 °C temperatūrai. Lengva apskaičiuoti, kad tikroji darbo temperatūra ant stogo bus 40 °C.

2. Iš pateiktų lentelių galima nuskaityti šias fT koeficientų reikšmes: EPS polistirenas – 0,0032, mineralinė vata – 0,0056, PIR plokštės – 0,0058.

3. Tolesni skaičiavimai rodo, kad:

- FT perskaičiavimo koeficientas, kai ΔT = 40°C EPS polistirenui = 1,1137
- FT perskaičiavimo koeficientas, kai ΔT = 40°C mineralinei vatai = 1,251
- FT perskaičiavimo koeficientas, kai ΔT = 40°C PIR plokštėms = 1,261

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus skaičiavimus matyti, kad temperatūroje, kurioje veikia šilumos izoliacija, t. y. +50 °C, arba 40 °C aukštesnėje nei deklaruota lambda, yra tokios šilumos izoliacijos vertės:

- EPS polistirenas λEPS+ = 0,035 · 1,137 ≈ 0,040 W/mK
- mineralinė vata λMW+ = 0,040 · 1,251 ≈ 0,050 W/mK
- plokštės λPIR+ = 0,023 · 1,261 ≈ 0,029 W/mK

 4. Norint pasiekti šilumos izoliacijos storį Umax = 0,18 W/m2K

- EPS polistirenas λEPS+ = 0,222 m (222 mm), padidėjimas iki 14,4%
- mineralinė vata λMW+ = 0,278 m (278 mm), padidėjimas iki 25,2%
- plokštės λPIR+ = 0,161 m (161 mm), padidėjimas iki 25,8%

Pirmiau pateiktuose skaičiavimuose matyti, kad siekiant užtikrinti numatomą šilumos izoliacijos lygį vasarą reikia įrengti storesnį šilumos izoliacijos sluoksnį, atsižvelgiant į temperatūros perskaičiavimą. Tai labai svarbu vertinant oro kondicionavimo išlaidas pastatuose su oro kondicionieriais.

Analogiški neigiamų temperatūrų skaičiavimai būtų naudingi nustatant tinkamą šilumos izoliacijos storį žiemos sąlygoms ir poveikį pastatų šildymo kaštų optimizavimui.